Nevilties miestas

Pirmą kartą lietuviškai pasirodo mokslinės fantastikos klasikų A. ir B. Strugackių knyga, tiek autorių, tiek ir skaitytojų laikoma svarbiausiu jų kūriniu. Šį politiškai rizikingą romaną autoriai užbaigė 1972 m., nesitikėdami jo išleisti, ir laikė paslaptyje net nuo artimiausių žmonių. Tik po 16 metų, pasikeitus politinei situacijai, pagaliau publikavo.

Šis miestas sukurtas dėl didžiojo Eksperimento. Saulė čia ryte įjungiama, o vakare išjungiama. Vienoje Miesto pusėje plyti praraja, o kitą juosia aukščiausia siena. Prižiūrimi Auklėtojų čia gyvena žmonės iš skirtingų laikotarpių, kalbantys skirtingomis kalbomis, bet supranta vienas kitą. Ir nė vienas miesto gyventojas nežino, koks Eksperimento tikslas. Miestą užplūsta beždžionių armija, netrukus žmonės pradeda dingti be žinios, ir visi dingimai susiję su pastatu, kurio dieną niekas nematė...

Jaunas astronomas Andrejus Voroninas, čia atkakęs iš 1950-ųjų Leningrado, iki širdies gelmių tiki Eksperimentu, nors iš pradžių mieste dirbo tik šiukšlių rinkėju. Jis daro sėkmingą karjerą, o šalia pildosi nesuvokiamo baugumo scenarijai. Borisas Strukackis rašė, kad kurti „Nevilties miestą“ buvo nuostabus ir įkvepiantis darbas. Ir skaitytojai neabejotinai tą pajus.

„Nerealiu realumu“ pulsuojančioje knygoje daug aliuzijų į SSRS, papildytų išsamiais vertėjo komentarais, tačiau tokios temos kaip savivertės, kitokio nei vidutinybė engimas, konformizmas, betikslis žiaurumas, daro šį daugiabriaunį kūrinį universalų ir aktualų.