"Žinojo J. Žulavskis, kad Mėnulyje dėl jo paviršiaus didelio kreivumo, kur kas didesnio nei Žemės, negali būti nei tokių aukštumų, nei tokių pragariškų bedugnių, kad selenonautas, stovėdamas , pavyzdžiui, prie pat Pitono kalno, kurio ilgis 40 km., o aukštis 2000 m., nematys į dangų šaunančių stačių įkalnių, tik nedidelę pakilumėlę, plokštikalnę. jis čia sąmoningai nusižengia fakto tiesai., nes jam rūpi poetinis vaizdas..."