Tarp dviejų epochų

Amerikiečių rašytojas fantastas Džekas Finėjus literatūroje pradėjo reikštis šeštojo dešimymečio pradžioje. Pirmasis jo fantastinis romanas "Kūno pagrobėjai" (1956) ne tik susilaukė populiarumo, bet buvo ir ekranizuotas. Nors kritikai neskiria Finėjaus prie produktyviųjų fantastikos korifėjų (tokių, kaip Bredberis, Azimovas), jis negali skųstis spaudos dėmesio stoka. Palankiai sutinkamos tiek jo knygos, tiek ir pagal jas pastatyti filmai. Ligi šiol Finėjaus išleista trys apsakymų rinkiniai ir šeši romanai. Finėjus ryškiai išsiskiria iš amerikiečių fantastų savita menine maniera, artima tradiciniam realizmui, ir jį greičiau būtų galima pavadinti Dreizerio ir Sinklerio mokiniu, negu "Velso mokyklos" sekėju. Buitinės detalės, subtilus vietos ir laiko kolorito pavaizdavimas suteikia jo kūriniams didelio įtaigumo. Visa tai būdinga ir laiko kelionių romanui "Tarp dviejų epochų", kurio lietuviškas vertimas pateikiamas šiek tiek sutrumpintas. Romano herojus Saimenas Morlis keletą kartų pabuvojo Niujorke prieš šimtą metų. Jis gali palyginti dvi epochas, mato, kad dvidešimtasis amžius davė žmonijai ne vien puikius išradimus. Juk net pačias laiko keliones jo amžininkai ketina panaudoti "nepageidautinai" valstybei sukurti. Kadangi šios problemos sprendžiamos, sumaniai jungiant fantastinį ir detektyvinį žanrą, romanas, be abejo, sudomins skaitytoją.