Mirusiųjų sala
Roger Zelazny - vienas mano mylimiausių rašytojų, tad net nesitikėkite, kad dabar imsiu jį ir išpeiksiu. Tuo labiau, kad tai tikrai verta dėmesio knyga, nors itin gilios minties joje ir nerasite. Praktiškai visa "filosofija" baigiasi 6-ame puslapyje, maždaug ties žodžiais "mane supykino vemti". Toliau seka iš pradžių lėtai, o vėliau vis greičiau ir greičiau besirutuliojantis veiksmas. Pagrindinis romano veikėjas - Frensis Sendou, kitos kosminės rasės - peijanų dievybės Perkūnsvaidžio Šimbo fizinis įsikūnijimas. Čia Geležinis Rodžeris (taip autorių praminė rusai) išlieka ištikimas pagrindiniam savo "arkliukui" - dažniausiai jo herojus koks nors SUPERžmogus su SUPERgalimybėmis. Taigi, Frensis Sendou - vienintelis, iš gimusiųjų XX amžiuje pratempęs iki XXXII-jo. Be to, jis - teraformistas (t.y. planetų formuotojas - yra tokia specialybė, beje labai neprastai apmokama). Gyvena jis savo nuosavoje planetėlėje it koks inkstas taukuose, kol vieną dieną… Sendou vieną po kito gauna keletą laiškų su savo artimųjų, draugų bei mylimųjų nuotraukomis. Visus šiuos fotomodelius sieja tai, kad jie - jau senokai mirę. Galų gale paskutiniajame laiške Frensis aptinka ir raštelį: "Jei nori surasti šiuos žmones, ieškok jų Mirusiųjų saloje." Sala yra Ilirijos planetoje, kurią kažkada sukūrė pats Sendou. Vėliau paaiškėja, jog pavogtos šių žmonių Atminties Juostos - plokštelės, kuriose registruojama elektromagnetinė žmogaus nervų sistemos matrica. Juosta - tai viskas, kas lieka iš žmogaus po jo mirties: jo mintys, aistros, viltys… Išimtinais atvejais, kai nusibaigia koks nors vietinės reikšmės einšteiniukas, išauginamas jo tuščiagalvis klonas ir duomenys iš Juostos perrašomi į jį. Beveik nemirtingumo problemos sprendimas… Suvokęs, kad jo prikelti iš numirusiųjų draugai pakliuvo kažkokiam paslaptingam priešui į spąstus, Sendou iškeliauja į Iliriją. Ir prasideda… Siužeto nebepasakosiu, kad būtų įdomiau skaityti. Na, tiek to, vos vos kilstelėsiu paslapties skraistę - "Eridano" leidykla žada išleisti dar vieną Geležinio Rodžerio romaną - "Numirti Italbaroje", kuriame be daugybės kitų personažų, šmėkščioja ir toks Frensis Sendou. Taigi - arba "Mirusiųjų saloje" jis lieka gyvas, arba "Italbaroje" jį prikelia…
