– Treniruokis toliau, – paliepė mokytojas.
– Kol pataikysiu, – pažadėjo Madė.
Tačiau Vilis ją pataisė.
– Ne. Kol niekada neprašausi.
Jau seniai niekas nematė Vilio šypsantis. Ką daryti, kai geriausias karalystės žvalgas puola į neviltį ir niekas jam neberūpi, net karalystės reikalai? Jo buvęs mokytojas Holtas, kaip visada, pasiūlo išeitį. Viliui reikia mokinio. Tokio mokinio, kurio šaunusis žvalgas niekad negalėtų atsisakyti.