„Kvepiantis, skambantis laikas" – ketvirtoji poeto ir eseisto Česlovo Skaržinsko knyga. Anksčiau autorius yra išleidęs „Lietus ir muzika, neturinti namų" (1999, eilėraščiai), „Šiaurės vėjo smėlynai" (2007, publicistika, eseistika) ir „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras" (2017, publicistika, eseistika) knygas. Naujoje eseistikos knygoje „Kvepiantis, skambantis laikas" autorius rimtai, lyriškai ir per humoro prizmę pažvelgė į Lietuvos sovietmečio palikimą, Atgimimo laikus bei dabartį. Jo knygos personažai – gyvenimo kelyje sutikti Sąjūdžio, atkurtos valstybės žmonės, apmąstomi svarbiausi atgimusios Lietuvos įvykiai, kuriose autorius dalyvavo, pateikia asmeninius potyrius, pikantiškų detalių iš žymių menininkų gyvenimo, nes daugelį metų dirbo žurnalisto darbą dienraščiuose „Respublika", „Lietuvos žinios", kaimui skirtame leidinyje „Valstiečių laikraštis" ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Autorius gimęs ir užaugęs Dzūkijos vienkiemyje prie gražiosios Merkinės, Lietuvos upių tėvo Nemuno, todėl pastarojoje jo eseistikoje ryški gamtos – žmogaus namų – tema, skausmingas kaimo likimas. Savaip tapo kaimiečių gyvenimą. Savotiškas autoriaus požiūris ir į miesto gyvenimą, kuriam naujoje knygoje skiria labai daug dėmesio, ypač Vilniui, nes jame pastaruosius dešimtmečius gyvena ir kuria.