Dailėtytininko Jono Umbraso monografijoje susisteminta XX a. pirmosios pusės lietuvių tapybos raida. Išryškintos svarbesnės jos chronologijos fazės, apibūdinamos pagrindinės minėtojo periodo srovės ir tendencijos, aiškinami jų idėjiniai ir estetiniai pagrindai, būdingesnieji jų turinio ir stilistikos bruožai, aptariamas nacionalinis savitumas. Atskleidžiamas šio laikotarpio lietuvių tapytojų kūrybinis individualumas, išryškinama jų reikšmė tiek atskirų srovių, tiek visos lietuvių tapybos raidai.