Išsivysčiusių šalių mirčių statistikoje savižudybės lenkia nužudymus ir šiek tiek atsilieka nuo eismo įvykių. Kultūrologas, rašytojas, vertėjas Grigorijus Čchartišvilis (pseud. Boris Akunin) pateikia išsamią ir įvairiapusę kultūrinę studiją savižudybės tema. Pirmoje knygos dalyje apžvelgiama, kaip toks poelgis vertintas įvairiais laikotarpiais įvairiose kultūrose, antroje dalyje, pasitelkiant pasitraukusių iš gyvenimo rašytojų istorijas, analizuojamas savižudžio žmogaus charakteris, savižudybės priežastys ir būdai. Trečiąją knygos dalį sudaro 370 trumpų nusižudžiusių rašytojų biografijų.
Knyga yra apie savižudį žmogų apskritai. Rašytojai, anot autoriaus, pasirinkti kaip tinkamiausia tyrimui sapiens grupė, paliekanti daugiausia žodinių paaiškinimų. Ši medžiaga padeda geriau suvokti sudėtingą suicido reiškinį. Ši knyga – ne mokslinis traktatas, o esė. Knygos skyrius galima skaityti laisvai, norima tvarka.
Vienas iš sociologinių tyrimų visą žmoniją dalija į penkias suicidologines kategorijas:
– žmones, niekada nesusimąstančius apie savižudybę;
– žmones, kartais galvojančius apie savižudybę;
– žmones, grasinančius nusižudyti;
– žmones, mėginančius nusižudyti,
– žmones, kurie nusižudo.
Laiminguosius, priklausančius pirmai kategorijai, sudominti savo knyga nesitikiu. Ji skirta kitiems keturiems penktadaliams žmonijos.
Grigorij Čchartišvili