Lietuvos Steigiamojo Seimo nario (1921 02 04–1922 11 13) Jono Steponanvičiaus daktaro disertacija vokiečių kalba 1912 m apginta Leipcige. Vienintelė Lietuvoje šio leidinio kopija yra saugoma Martyno Mažvydo bibliotekoje. Autorius taip pat yra parašęs "Psichologiški Essays", dvi dalis.
Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla: grįžęs po studijų į Lietuvą, buvo paskirtas Vilniaus šv. Jono bažnyčios vikaru. Vilniuje dalyvavo lietuvių draugijų veikloje, buvo švietimo „Ryto“ draugijos pirmininkas, įsteigė 62 jos skyrius, bendradarbiavo katalikų spaudoje. Prasidėjus I pasauliniam karui klebonavo Semeliškėse. 1914 m. buvo paskirtas Kaukazo armijos kapelionu. 1919 m. grįžęs į Lietuvą, klebonavo Semeliškėse. Apie 1919 m. tapo Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) nariu. 1920 m. už lietuvišką veiklą buvo lenkų valdžios suimtas. Buvo I (1922–1923), II (1923–1926) ir III (1926–1927) Seimų nariu. 1927–1933 m. buvo Zarasų aukštesniosios komercijos mokyklos direktorius, vėliau Utenoje dėstė tikybą ir vokiečių kalbą. 1943–1944 m. buvo Zarasų apskrities viršininku.