Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus: tekstas ir kontekstai

Ši knyga skirta lietuvių mitologijos tyrimams ir Jono Lasickio veikalo apie žemaičių dievus interpretacijai. Ankstyvų lietuvių mitologijos šaltinių nėra gausu, tad turimieji verti nuolat skaityti ir interpretuoti. Lasickio knygelė, kurios nemenka dalis skirta pasakojimui apie žemaičių pagonybės reliktus, yra vienas tokių tekstų. Pirma šio mokslinio darbo dalis skiriama pačiam Lasickio tekstui ir jo analizei istoriniame bei religijų istorijos kontekste, antra – ištisinis etnologinis ir mitologinis šaltinio komentaras. Peržiūrint šaltinio tekstą bei vertimą, pateikiama platesnė Lasickio kūrinio analizė. Šioje knygoje taip pat skelbiamas naujas Lasickio veikalo vertimas į lietuvių kalbą. Lygiagrečiai su lietuvišku vertimu duodamas ir originalo tekstas, perteikiantis svarbiausias šaltinio ypatybes. Knygoje suteikiama žinių apie Lasickio gyvenimo kelią ir mokslinius darbus, kokiomis aplinkybėmis buvo sukurtas veikalėlis „Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus“ (1615). Glaustai aptariami Lasickio dievavardžių tipai ir jų funkcijos. Teigiama, kad palyginti su kitais to meto Lietuvos mitologiją aptariančiais raštais, vienas didžiausių Lasickio knygelės privalumų yra tas, jog parodomos visos gyvenimo sakralizavimo sritys – ne tik gamtos gaivalų ar nuo jų priklausomos žemdirbystės, bet ir socialinės sferos, amatų, šeimos gyvenimo. Tai pirmas toks įvairiapusis senosios religijos paveikslas, atvaizduojantis ir žmogiškąją tikrovę.