Kitataučių paveikslas bet kurios tautos folklore dažniausiai yra neigiamas, nes kitos tautos yra kitoniškos, svetimos. Kartais šis pasijuokimas, pašiepimas yra draugiškas, kartais požiūrį galėtume pavadinti ir paniekinančiu, žeminančiu. Dėl to nevertėtų įsižeisti, geriausias ginklas – į pajuoką atsakyti pajuoka, ką sėkmingai daro visos tautos.
Knygoje aptariamas kitataučių įvaizdis XIX a. pabaigos – XX a. I pusės lietuvių folklore. Susisteminti duomenys padės susidaryti aiškesnį lietuvių ir kitataučių santykių vaizdą, išplaukiantį tiek iš istorinės patirties, tiek nulemtą kiekvieno folkloro žanro specifikos. Tautosaka gali pasitarnauti kaip šaltinis, padedantis išsiaiškinti tautos sąmonėje giliausiai įstrigusius įvykius, žmogaus aplinkoje buvusius visuomeninius reiškinius, žmonių tarpusavio santykius. Šia tema pateikti teoriniai apibendrinimai pravers ne tik folkloristams, etnologams, bet ir kitų humanitarinių ar socialinių mokslų atstovams bei plačiajai visuomenei.