Pirmoje knygos dalyje autorė aptaria A. Maceinos ir kitų tarpukario Lietuvos ir išeivijos kultūrininkų intelektualų moralinių ir sakralinių vertybių, kuriomis jie mėgino grįsti demokratinio valstybės valdymo modelį, paieškas.
Antroje dalyje išryškinama A. Maceinos religinio tikėjimo specifika, jo dramatizmas, kurį autorė sieja su teologine krikščioniškojo Dievo kenozės samprata, taip pat mėginama aktualizuoti religinio tikėjimo reikšmę vis labiau sekuliarėjančiame pasaulyje.