Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (7 tomas)

7 tomas skiriamas Lietuvių tautos globėjo Šv. Kazimiero garbei - 500 metų mirties sukakčiai paminėti 1484-03-04 / 1984-03-04

Didele kaina yra leidžiama LK.B. Kronika, ir tik viena lietuvių tauta tepajėgia ją mokėti. Jos leidimas, platinimas ir į Vakarus persiuntimas jau daug aukų pareikalavo, bet jos įtaka tautai, neturinčiai galimybės viešai praktikuoti tikėjimą ir pagal savo įsitikinimus auklėti vaikus, yra gyvybiškai reikšminga. Tikintieji yra reikalingi paskatinančių pavyzdžių iš panašiose sąlygose gyvenančių ir moralinės laisvojo pasaulio paramos, kad galėtų išlikti ištikimi Dievui ir Bažnyčiai. Vienas Dievas težino, kokioje padėtyje šiandien rastųsi Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, jei nebūtų laiku atsiradę herojų, kurie, rizikuodami laisve ir net gyvybe, nebūtų ėmesi šio prasmingo darbo. LK.B. Kronika ne tik rūpestingai suregistruoja ir į viešumą iškelia valdžios pareigūnų prasižengimus prieš sovietų pasirašytus tarptautinius įsipareigojimus bei prieš jų pačių konstituciją, bet ir puoselėja tautos tikėjimą bei viltį į gražesnį rytojų.

Kad L.K.B. Kronika pajėgia pogrindyje išsilaikyti tokį ilgą laiką, yra įrodymas, jog šis didvyrių darbas yra Dievo laiminamas ir Bažnyčiai reikalingas ne tik ateistinių režimų kraštuose, bet ir nukrikščionėjusiame Vakarų pasaulyje.

Pirmosios okupacijos metu sovietų pareigūnas patarė vyskupui V. Brizgiui įsigyti naują profesiją, nes, girdi, po dešimties metų nebeturėsiąs ką daryti, šiandien, po 40 metų sistemingos, visomis įmanomomis priemonėmis vykdomos ateistinės propagandos, neišskiriant nė moralinio bei neretai pasitaikančio fizinio tikinčiųjų persekiojimo, tikėjimas Lietuvoje tebėra gyvas ir veiklus. Ateistai išgriovė kryžius pakelėse, bet tikintieji juos atstatė savo širdyse. Persekiojimai tikėjimo niekuomet nesunaikina, o tik apvalo jį nuo paviršutiniškumo ir sustiprina. Kankinių kraujas visuomet buvo ir bus geriausia tikėjimo sėkla. Tiesa, dalis silpnesnių suklumpa ir nubyra. Dalis kaip ridikėliai apsisaugo raudona žieve. Nei vienų, nei kitų niekas negali pasmerkti, nes sprendimas priklauso vienam Dievui.