Karys žino, kad jis – tik žmogus. Ir jis gailisi tik dėl vieno – kad gyvenimas toks trumpas ir nepavyks sugriebti visų dalykų, kuriuos norėtųsi sugriebti. Bet jam tai ne skausmas, ne rūpestis, o tik apgailestavimas.
Tai – trečioji Carloso Castanedos knyga. Joje autorius tęsia pasakojimą apie jakių genties indėno Chuano Matuso pamokas. Knygą sudaro dvidešimt epizodų, kuriuose atskleidžiama kario ir medžiotojo – taip save vadina don Chuanas – pasaulėžiūra bei gyvenimo filosofija.
Apie autorių
Į klausimą, kas toks yra Carlosas Castaneda, atsakoma dvejopai: pirma, tai didysis XX amžiaus mistikas, ištisos mąstymo krypties pradininkas, gimęs Peru 1925 metais (nors dabar jau nebeaišku, ar tai yra tiesa). Bestudijuodamas Los Andželo universitete jis keliauja į Meksiką ir sutinka paslaptingą jakių genties indėną. Jis, don Chuanas Matusas, veda Carlosą Castanedą prie slenksčio, už kurio pradideda kita tikrovė, kita būtis...
Apie Carlosą Castanedą galima pasakyti ir kitaip: tai yra niekas, dulkė ant kelio, vėjo gūsis, dykumos krūmų šnaresys... Nes dvasios karys neturi nei vardo, nei pavardės, nei tėvynės, nei garbės, nei dar tūkstančio kitų dalykų, kuriais taip puikuojasi didžioji žmonijos dalis. Jis neturi biografijos, arba asmeninės istorijos. Jis tik turi gyvenimą, kurį jam reikia nugyventi...