Benediktas Nursietis yra VI amžiaus žmogus. Paveldėjęs dykumų vienuolių patirtį, jis taps vienuolynų įkūrėju ir kartu tarsi teoretiku vienuoliško gyvenimo, į kurį orientuosis Vakarų tradicija. Jis bus vadinamas „Vakarų vienuolių Tėvu“, prieš Pauliui VI paskelbiant jį krikščioniškosios Europos „globėju“.
Praėjus keturiolikai šimtmečių po „Vienuolių Regulos“ parašymo, šio Tėvo nurodymais tebesiremia ir XXI amžiaus pradžios vienuoliai bei vienuolės, kad jiems skirtu laiku gyventų Dievo ieškojimu ir Kristaus meile.
Adalbert de Vogüé buvo vienas geriausių šventojo Benedikto gyvenimo ir garsiojo jo veikalo - „Vienuolių Regulos“ išmanytojas. Abi šias šventojo Benedikto palikimo puses jis buvo gausiai pristatęs tiek gausiais specialiaisiais ir kritiniais raštais, tiek plačiajam skaitytojų ratui skirtomis knygomis - tokiomis, kaip ši.