Prieš šešiasdešimt dvejus metus Venesueloje kunigas salezietis Antanas Sabaliauskas Don Kamilį prakalbino lietuviškai. Deja, nors ir prašnekęs lietuviškai, Don Kamilis ilgus dešimtmečius Lietuvoje liko beveik nežinomas. Mat čia vis dar kabėjo Stalino ir draugų portretai, o Don Kamilio bičiulio Nukryžiuotojo Jėzaus atvaizdai buvo niekinami. Taigi ir pats Don Kamilis nebuvo įsileistas. Mat komunistai jo bijojo ir gal net nekentė.
Prieš dešimt metų Don Kamilis smagiai atžingsniavo į Artumos redakciją. Atėjo ir ilgai neišėjo. Matyt, patiko. Kelerius metus kas mėnesį dešimttūkstantiniu tiražu Artumos skaitytojai vis gaudavo žinių iš Mažojo pasaulio. Don Kamilis tapo ne tik žinomas, bet ir mylimas. O kai jis paliovė šmėžuoti žurnalo puslapiuose, tūlas jo netgi pasiilgo. Ši knyga – pirmoji iš Don Kamilio Mažojo pasaulio ciklo – tai Artumos atsakas į daugelio skaitytojų lūkesčius.
Pats garsiausias, visame pasaulyje žinomas ir mylimas veikėjas – bažnytkaimio klebonas Don Kamilis. Jis – tvirtas kaip jautis, geros širdies, bet užsispyręs ir karštakošis. Didžiausias jo priešininkas – ne ką mažiau žinomas viršaitis komunistas Peponis. Raudonasis iki kaulų smegenų, tačiau lemiamomis akimirkomis paklūstantis sąžinės balsui.
Jei Don Kamilį ir Peponį sunku pavadinti literatūriniais personažais, juo sunkiau taip įvardyti trečiąjį ir patį svarbiausią veikėją – Kristų, Don Kamilio draugą ir Vadą, kuriam, tegu ir sukandęs dantis, paklūsta ir Peponis.
Mažasis pasaulis – autoriaus meistriškai nuaustas iš nostalgiškų gyvenimo Po upės žemumoje prisiminimų bei tikrovės. Tai įstabiu humoru žaižaruojantys pasakojimai apie Žemumos žmones ir kad žmogus visada gali rasti kelią į kito žmogaus širdį.