Dvasiniai pamokymai

Šv. Serafimas Sarovietis (1759-1833, tikrasis vardas - Prochoras Mošninas) - Rytų bažnyčios senuolis, kurio dvasingumas jungia Rytų ir Vakarų bažnyčias. Šv. Serafimas gyveno ir bendruomeninį gyvenimą Sarovo vienuolyne, ir kaip atsiskyrėlis miške, pasinėręs į tylą, maldą ir askezę, kol tapo senuoliu, degančiu žiburiu, šviečiančiu visiems. Gautas Dievo malones - permatyti širdis, guosti, užtarti maldoje, gydyti kūnus ir dar dažniau širdis - jis grąžino Viešpačiui tarnaudamas pas jį plūdusioms minioms - nuo paprastų valstiečių iki caro. Visiškai atsisakęs savęs, šv. Serafimas tapo Dievo Gailestingumo įrankiu. Knygoje spausdinama šv. Serafimo Saroviečio biografija ir jo dvasiniai pamokymai vienuoliams ir pasauliečiams: apie meilę, tikėjimą, viltį, sielos ramybę ir širdies saugojimą, maldą ir tylėjimą, vienumą ir atsižadėjimą, bei pokalbis su "Dievo draugu" Motovilovu, vaizdžiai atskleidžiantis krikščioniškojo gyvenimo tikslą - kaip kaupti Šventąją Dvasią ir kaip Joje būti.