Tibetietiška požiūrio į mirtį tradicija skiriasi nuo vakarietiškosios. Į kasdienį gyvenimą Tibeto budistai įtraukia mirties meditaciją, nes tiki, jog sąmoningai suvokdamas savo laikinumą žmogus gyvena laimingai ir prasmingai. Bėgant amžiams, tibetiečiai sukaupė daug įdomios ir vertingos išminties apie mirtį. Išsaugotuose senuosiuose veikaluose gausu poezijos ir prozos, maldų bei praktinių patarimų, kaip rūpintis mirštančiaisiais. Knygą „Gyvenimas mirties akivaizdoje" sudaro svarbiausi Antrojo, Septintojo ir Tryliktojo Dalai Lamų, taip pat Tertono Karma Lingpa apmąstymai. Juose pristatomos pasiruošimo mirčiai meditacijos, dalijamasi įkvepiančiais pasakojimais, kaip mirtį pasitiko šventieji ir jogai, bei žiniomis apie proto treniruotes, padedančias mirties akimirką perkelti sąmonę.