Gyvasis Buda, gyvasis Kristus

Thich Nhat Hanh – Vakaruose bene labiausiai pamėgtas budizmo mokytojas, kuriame kaip reta dera mistikas, tyrėjas ir aktyvistas. Thich Nhat Hanh, Vietnamo Budistų taikos delegacijos Vietnamo karo metu pirmininką, poetą ir zeno meistrą, Dr. Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis nominavo Nobelio taikos premijai. Jis parašė trisdešimt knygų, tarp jų – „Ramybė su kiekvienu žingsniu“, "Senasis baltuju debesu kelias. Budos pedsakais"
„Aptardami Dievą tik švaistome jėgas, ? rašo Thich Nhat Hanhas. – O palytėję Šventąją Dvasią, mes paliečiame Dievą ? ne kaip sąvoką, bet kaip gyvąją tikrovę.“ Švelnia ir tvirta ranka šis vienuolis veda mus iš teorijos į praktiką. Jis puoselėja didelę pagarbą savokoms, tačiau jos jam tik priemonė, o ne tikslas. Zeno tradicija sukūrė gausią ir spalvingą terminiją, tačiau teikia pirmumą praktikai – todėl tikimybė pernelyg susižavėti sąvokomis yra maža. Mokytojas tvirtina: „Mūsų pareiga ? peržengti žodžius ir sąvokas, kad galėtume transcendentiškai pažinti tai, kas tikra.“
Jis tęsia: „Kai matome meilės ir supratimo kupiną žmogų, budriai suvokiantį esaties vyksmą, suprantame, kad toks žmogus jaučia artimą ryšį su Buda ir su Jėzumi.“ Kaip pasijaustumėte sutikę tokį žmogų? Džiaugsmingai pakylėti? Galbūt. Patogiai? Vargu. Patyriau garbę sutikti vyrų ir moterų, kurie buvo išties užmezgę artimą ryšį su gyvuoju Buda ir gyvuoju Kristumi. Vieni jų buvo garsūs visame pasaulyje, kiti - visai nežinomi. Tai visiškai nesvarbu. Vien būnant šalia tokių žmonių, bunda mūsų sąmoningumas ir sudreba savimeilė.