Išgyvenimo patirtis.3-6 dalys

Mūsų sąmonė siekia pažinti supantį pasaulį. Tam reikia
tikėti savimi. Kuo geriau norime suprasti, kas vyksta pasaulyje,
ir tai valdyti, tuo daugiau žinių ir patyrimo turime turėti.
Mūsų pasąmonė žino viską. Ten patenkame jausmų dėka. Iš
esmės dėl tų jausmų, kurie veikia net tada, kai nutyla sąmonė ir kūnas.
Žmogus pažįsta pasaulį dieną judėdamas, kurdamas,
kaupdamas patirtį, o naktį sapnuodamas, kai nurimsta kūno ir
sąmonės patirtis. Tada jis prisiliečia prie neišsemiamų visatos
aruodų.
Svarbiausias švyturys, vedantis žmogų gyvenimo keliu, yra meilė. Jei
atsisakoma meilės sau, savo artimiesiems ir tėvams, siela miršta.
Mylintis žmogus – įvairiapusis. Jis išsigelbės ir išgyvens bet
kokioje situacijoje. Įpykęs, įžeidus būtinai susirgs depresija,
kartu mažės išgyvenimo galimybė.
Jei norite vystytis, nereikia ieškoti kaltųjų, tik suprasti,
kad visos problemos kyla iš jūsų pačių. Visų problemų šaltinis
– jūsų netobulumas, kuris yra meilės trūkumo rezultatas.
Jei jums meilė išlieka pagrindinis tikslas, sieloje tampa lengviau,
jei atsiranda šviesa ir džiaugsmas, jei norisi padaryti laimingus
visus aplinkinius, jei jausdami skausmą ir pažeminimą jūs vis
dėlto išsaugote meilę, vadinasi, einate teisinga kryptimi.
Jei nustojate bijoti ateities ir kankinamai gailėtis
praeities, vadinasi, einate teisinga kryptimi. Jei jums tapo lengviau
atleisti, susitarti, jei kyla noras padėti kitiems nežeminant
savęs – tai geras ženklas.