Iš pradžių žmoguje dingsta Dievo bei meilės Jam poreikis. Žmogus to net nepastebi. Po to jis pats sau nepastebimai eina į sandėrius su savo sąžine, nors tuo pat metu moralės normoms tarsi ir nenusižengiama. Tik štai meilė širdyje pasirodo besanti įskaudinta. Vienas sandėris, antras, trečias – ir palaipsniui sąžinė bunka, kol nutyla. Meilė nepastebimai išėjo, bet malonumas taigi lieka. Ir žmogus bando save įtikinti, kad jis tik laimėjo.