Šioje knygoje bulgarų kilmės filosofas ir dvasinis mokytojas Omraamas Mikhaelis Aivanhovas kalba apie gebėjimą gyventi optimistiškai, su viltimi, apie poreikį stiprinti save meile ir išmintimi.
„Kuo ypatingas išminčiaus juokas? Tai yra laisvės juokas, nes tai, ką suprato išminčius, išlaisvino jį nuo beprasmiškų gyvenimo naštų. Jis paliko debesuotas ir dulkėtas teritorijas savyje (astralinį bei žemesnįjį mentalinį planą) ir pakilo ten, kur amžinai šviečia saulė. Jo širdis kupina džiaugsmo, o juokas yra šio džiaugsmo (kurį taip pat galime vadinti meile) išraiška. Išminčiaus meilė ir džiaugsmas priverčia žmones susimąstyti arba jie bent jau paklausia savęs, kaip patys galėtų pasiekti tokią sąmonės būseną."