Išgyvenau savąją mirtį

Knygos autorius, po sunkios autoavarijos patyręs klinikinę mirtį, teigia, jog mirtis – tai nepamirštamas šviesos išgyvenimas, tai visa ko pradžia, o ne pabaiga: t. y. savotiška sąmonės transformacija. Klinikinės mirties būklėje išbuvęs 5 – 6 minutes,

I. Jankovičius patyrė nenusakomą ezoterinės šviesos poveikį, kuris jį lydėjo visą gyvenimą, skatino giliems apmąstymams apie žmogaus būtį Žemėje, gyvenimo tikslą ir mirties prasmę.

Knyga įdomi autentišku autoriaus pasakojimu apie „pomirtinę“ būseną ir mirimą, – kai sustoja širdis, o pasąmonėje prabėga viso gyvenimo vaizdai. Tarsi kino filme jis regi savo negyvą kūną šalikelėje ir link jo skubantį gydytoją, kol iš nebūties sugrąžina injekcija – adatos dūris tiesiai į širdį. Baisus sulaužyto kūno skausmas ir nenoras grįžti į gyvenimą, – pirmieji grįžtančios sąmonės pojūčiai.

Autorius detaliai ir nuosekliai, panaudodamas unikalią savo patirtį, nagrinėja dvasinio tobulėjimo galimybes, skatina permąstyti gyvenimo vertybes, mažina nerimą dėl žmogaus egzistencijos Žemėje pabaigos, moko, kaip įveikti mirties baimę. Teorines įžvalgas autorius iliustruoja savo sukurtomis diagramomis, schemomis, originaliais piešiniais.