Sizifo mitas

Prancūzų rašytojo Albert‘o Camus (Alberas kamiu, 1913 – 1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. Camus tapo vienu iš svarbiausių savo kartos kultūros mokytoju, intelektualiniu vadovu, moraline sąžine. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame Camus kūrybiniame palikime.

„Švelnumas ir globa – toks absurdo žmogaus santykis su pasauliu. Būtent skausmingai aiškus dabarties vienkartiškumo, praeinamybės, unikalumo įsisąmoninimas lemia svarbiausius absurdo žmogaus bruožus – taurumą ir paprastumą... Toks šio traktato Sizifas, ritinantis akmenį į kalną, bet kartu puikiai žinantis, kad tas akmuo nuriedės žemyn ir vėl viskas prasidės iš naujo. Tokia ir ta paprasta ties, kurią pasako Camus savo „Sizifo mite“: pasaulis ir gyvenimas neturi jokios aukštesnės prasmės, tačiau tu privalai gyventi taip, tarsi toji prasmė egzistuotų.“

Arvydas Šliogeris

„Sizifo mitas“ – trečioji serijos „Albert‘o Camus kūrybos rinktinė“ knyga. Serijoje leidykla „Baltos lankos“ numato išleisti visus svarbiausius Camus kūrinius, atskleidžiančius šio rašytojo kūrybinį kelią.