Antrojoje Likimo anatomijos knygoje autorius tesia pasakojima apie zmogaus likima ir lemti, labiau akcentodamas dorovines ir gyvenimo prasmes problemas. Knygos pradzioje daug demesio skiriama "lemtingiems" zmogaus amziaus tarpsniams - aprasomu desningumu zinojimas zmogui padeda nenusivilti, suvokti, jog ne jam vienam sunku gyventi. Pagaliau - ir tai ima aisketi knygos pabaigoje - nera ne vieno zmogaus, kurio gyvenimas butu neprasmingas, todel kiekvienas zmogus turi nepaliaujamai kopti laiptais i dangu.