Religija vien tik proto ribose

Religijos filosofijai skirtame traktate Kantas pateikia plačią religijos kaip moralumo Dievo atžvilgiu panoramą. Aptaręs pradinio blogio egzistavimą žmogaus prigimtyje, Kantas, kad būtų atkurta gėrio pradinio įgymio galia, siūlo dorovės dėsnį traktuoti kaip dieviškąjį priesaką. Tuomet esą vietoj pamaldinės ir apeiginės religijos susikuria moralinė, grynojo proto religija bei jos išpažinėja – etinė bendruomenė. Religijos raidos perspektyvą Kantas mato bažnytinio tikėjimo transformavimesi į grynojo proto religiją, į moralinio tikėjimo vienvaldystę.