Man patinka ta priešybių dermė – mažutis, neišvaizdus instrumentas ir toks turtingas skambėjimas. Viską gyvenime galima pasiekti nesikarščiuojant – žingsnis po žingsnio, kaip mažųjų kanklyčių styga prie stygos – ir muzika išskleidžia savo sparnus. Patys pilkiausi paukšteliai virpina sielą gražiausiomis giesmėmis”, – taip poetiškai ir jautriai apie devynstyges kankles kalbėjo knygos autorė Ž.Trinkūnaitė.