Laiškai karžygiams: katalikiški skaitymai vaikams
tai 1934–1935 metais Lietuvos kunigų seminarijų klierikų laiškai vaikams, skatinantys vaikus mylėti Dievą, artimą ir Tėvynę. Sušiuolaikinta kalba perleistuose, tačiau tarpukario Lietuvos dvasios kupinuose laiškuose siekiama vaikams paprastai, bet ne lėkštai perteikti amžinąsias tiesas ir tokiu būdu ugdyti brandžias, Bažnyčios ir savo tautos tradicijas pažįstančias asmenybes. Knyga papuošta spalvingomis dailininko Jurgio Jonaičio iliustracijomis, kurios padeda geriau įsijausti į pasakojamas istorijas. „Laiškai karžygiams“ atstoja vaikams skaitomas pasakas ir yra puiki priemonė katalikams tėvams auklėjant vaikus, taip pat tinkama dovana krikšto vaikams ar anūkams, ypač Pirmosios Komunijos priėmimo proga.
Tarpukariu trijų Lietuvos kunigų seminarijų klierikams kilo idėja užmegzti gyvą bendravimą laiškais su Eucharistijos Karžygių organizacijai priklausiusiais vaikais. Vaikai rašė laiškus jauniesiems seminaristams, o šie savo ruožtu atsakė gražių pasakojimų ir pamokymų kupinais laiškais, kurie ir surinkti šioje knygoje.
Knyga padalinta į tris dalis: pirmoji dalis, rašyta Kauno klierikų, skirta spalio mėnesiui, kuris laikomas Šventojo Rožančiaus mėnesiu. Antroji dalis, kurią rašė Telšių seminaristai, skirta gegužės – Švenčiausiosios Mergelės Marijos – mėnesiui, kuomet Lietuvoje vyksta gražiosios gegužinės pamaldos. Galiausiai, trečiojoje, Vilkaviškio seminarijos auklėtinių, dalyje švenčiamas birželio mėnuo, skirtas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai ir birželinėms pamaldoms. Pasitelkdami gražias istorijas ir pamokančius pavyzdžius, būsimieji kunigai ragina jaunimą ugdytis dorybes ir drąsą šiuolaikiniame pasaulyje išpažinti tiesą.
Manome, kad mūsų dienomis trūksta to, ką galima pavadinti brandžiomis knygomis vaikams. Pasakojimai vaikams tampa vis paviršutiniškesni ir vengia liesti svarbiausius žmogaus gyvenimo klausimus: gėrį ir blogį, amžinybę, pasiaukojimą, savo ydų nugalėjimą. Knyga „Laiškai karžygiams“ kupina tarpukario Lietuvai būdingo tiesumo, entuziazmo ir ryžto, joje siekiama vaikams paprastai, bet ne lėkštai perteikti amžinąsias tiesas ir tokiu būdu ugdyti brandžias, Bažnyčios ir savo tautos tradicijas pažįstančias, stiprų identitetą turinčias asmenybes.
