Priminimas

„Priminimas“ – tai knyga, kurioje ginamas tradicinis katalikų tikėjimas tuo metu, kai ėmė plisti įvairaus pobūdžio erezijos ir radosi keliolika naujų krikščioniškų tikėjimų, kurie nukrypo nuo tradicinės Katalikų Bažnyčios mokymo. Pagrindinės V amžiuje aktualios religinės sektos buvo donatistai ir galatai. Be to, itin buvo paplitę Nestorijaus, Apolinaro ir Fotino mokymai. Šie mokytojai buvo pasiskelbę pranašais. Nestorijus tikinčiuosius ragino skirti du Kristus ir juos abu tikėti. Apolinaras teigė, kad Žodžio prigimtis yra kintanti, todėl Šv. Rašto prasmės taip pat nuolat kinta. Fotinas savo pasekėjus ragino neišpažinti Švč. Trejybės. Šv. Vincento Leriniečio knyga „Priminimas“ yra itin aktuali ir šiais, naujųjų religinių judėjimų ir ezoterikos įsigalėjimo, laikais. Nukrypimą nuo tikėjimo autorius vertina kaip išbandymą ar pakankamai mylime Dievą.

Kaip aiškėja skaitant „Priminimą“, V amžius buvo audringų teologinių ginčų laikmetis, kai iškilo grėsmė katalikybės išlikimui. Besirandančių naujųjų religinių judėjimų akivaizdoje Šv. Vincentas Lerinietis besąlygiškai pasisako už Tradiciją. Ją autorius suvokia kaip gyvą integralaus, nesumažinto ir nesupaprastinto Kristaus, Jo supratimo perdavimą iš lūpų į lūpas. Pasak Šv. Vincento Leriniečio, tai pirmiausia turi atlikti vyskupai ir popiežiai. Šis perdavimas ir vadintinas Tradicija. Toks teiginys ypač aktualus šiais laikais, kai kvestionuojamas Bažnyčios institucijų vaidmuo visuomenėje, kai tikintieji dažnai renkasi tikėjimą be Bažnyčios.

Anot „Priminimo“ autoriaus, kova su eretikais yra teisėta, ji nėra nusižengimas artimo meilei. Šis teiginys skaitytoją verčia retoriškai klausti, ar verta kovoti prieš dabartinių laikų naujuosius religinius judėjimus. „Priminime“ pažymima, kad erezija dažniausiai plinta kaip evoliucijos ir atnaujinimo siekis. Šv. Vincentas Lerinietis skatina skirti tai, kas yra nauja, ir tai, kas yra naujai. Katalikų Bažnyčios siekis yra atnaujinti ne tikėjimą, ne Bažnyčią, ne Kristų, o tik save pačius. Evoliuciją ir atnaujinimą knygos autorius priešina pažangai, kuri, be abejonės, būdinga Katalikų Bažnyčiai. Pažangą Šv. Vincentas Lerinietis suvokia kaip kiekvieno dalyko savyje didėjimą, o pakeitimą – kaip vieno dalyko virtimą kitu. Pagrindinis Bažnyčios pažangos bruožas yra viso atnaujinimas Kristuje.

Ypatingą dėmesį „Priminimo“ autorius skiria Biblijos reikšmei erezijų radimosi kontekste. Pasak Šv. Vincento Leriniečio, eretikai dažniausiai teigia, kad pažinimo tiesos visuomet yra prieštaringos. Eretikams dažniausiai būdingas labai uolus, bet kartu ir iškreipiantis supratimą, naudojimasis Šv. Raštu. Knygos autorius teigia, jog esant bet kokioms sąlygoms tiesą vis tiek galima atskirti. Vadovautis reikia tik Bažnyčios ir jos mokymo visuma, nieko neatmetant iš Tradicijos, remtis teiginiu, kad Katalikų Bažnyčia yra tikėjimas vienu Dievu Trejybės pilnatvėje.

Sudėtingų klausimų nagrinėjimo „Priminime“ suvokimą labai palengvina Šv. Vincento Leriniečio pasirinktas publicistinis, poleminis, gyvas kalbėjimo būdas.