Skaitytojas, paėmęs šią knygą į rankas, turbūt gerokai nustebs. Tokio leidinio dar nebuvo, tokių kalbų beveik nespausdino. Seniai reikėjo tokio leidinio, brandžios kūrybos tekstų, kuriuose atsispindi kiekvieno žmogaus skausmas, liūdesio valanda. Aldona Gabalienė, klausytojų paraginta, surinko savo pasakytų laidotuvių tekstus ir atidavė skaitytojams tarsi dovaną - atminimą. Jos tekstai - tai jausmo ir proto lydinys, liūdesio verdenių atspindžiai, nepaprastai nuoširdi paskutinė kalba, prie karsto, prie kapo duobės, prie gedulo stalo. Kalba paįvairinta simboliais, papildyta filosofiniais samprotavimais. Kalba reikalinga tiems, kurie paskutinė kartą atėjo atsisveikinti su pačių brangiausiu, artimiausiu žmogumi. "Sovietmečiu religinės apeigos kapinėse buvo draudžiamos. Sielą virpino tik dūdų orkestrai, bet ne visiems, todėl stengiausi nors keliais žodžiais užpildyti spengiančią kapų tylą, praskaidrinti artimųjų liūdesį, atsargiai pakylėti, nukreipti dvasią ir mintį Amžinybės link.