MIEGANTIS PROTAS arba Serganti Lietuva

Knyga sudaryta iš anksčiau parašytų autorės straipsnių laisvės, laimės, moralės, politikos, vertybių tema. Pirmojoje knygos dalyja „Laisvės problema‘ autorė nagrinėja Lietuvos Atgimimo kelią nuo 1988 metų. Plačiai sustojama ties V. Landsbergio ir A. Brazausko veikla. Autorė teigia, kad V. Landsbergis, suvienijęs tautą išsilaisvinimui, būdamas valdžioje nesugebėjo tautos suvienyti kūrybai, o A. Brazausko viltys, paremtos didžiuliu nomenklatūriniu ir trumpu Atgimimo laiku įgytu patyrimu, jo įsitikinimas, kad šių patyrimų suderinimas duos teigiamų rezultatų, deja, nepasitvirtino. Dramatiškai piešdama dabarties situaciją, autorė teigia, kad žadėtoji laisvė nustojo vilioti žmones, tačiau ji visada gaji žmonių širdyse kaip nepasiekiamas, sunkiai nusakomas idealas, kaip gėris, tačiau neįvardytas ir nesuprantamas, bet tikrovėje ši laisvė kol kas reiškiasi kaip savivalė. Antrojoje dalyje „Valstybė ir laisvė“ laisvę autorė apibrėžia kaip valstybės pagrindą. Remiantis A. Maceinos, J. Girniaus, Z. Ivinskio idėjomis, analizuojama laisvės principo įgyvendinimo problema. Pateikiamos lyrinės impresijos apie I. Skrupskelį. Trečiojoje knygos dalyje „Mūsų perspektyvos“ kalbama apie pasirinkimus, nulemiančius ateitį, apie valstybės kūrimą, išnykimo grėsmes. Autorė konstatuoja, kad Lietuva pasirinko civilizaciją su visomis jos ydomis ir pranašumais; dėl jos atsisakė kultūros, naiviai manydama, kad kultūra yra civilizacijos sinonimas arba bent neatsiejama jos dalis. Knyga baigiama lyriniais prisiminimais apie A. Maceiną.
„Mums trūksta pačių svarbiausių dalykų: žmogiškumo, kuris reiškiasi per meilę santykiuose su kitais, tiesos ir teisybės, žodžiu, mums trūksta to, kas padaro žmogų žmogumi.

Todėl ir „dvasinio atgimimo“, kaip kelio į tikrąją laisvę, svarba mums nėra suprantama...
Mes niekaip negalime suprasti, kad laisvė ir kultūra yra neatsiejami dalykai ir, kas svarbiausia, kad kultūra vykdo laisvę, kurios turinys yra žmogiškumas, meilė, tiesa bei teisingumas. O tai reiškia, kad be išskirtinio dėmesio kultūrai valstybės gyvenime net kalbos negali būti apie laisvę kaip valstybės pagrindą...“
Tatjana Maceinienė