Dvidešimt vienas šiuolaikinis lietuvių rašytojas šioje knygoje pasakoja apie savo tikėjimo patirtį ir abejones, transcendencijos pažinimą bei nepažinimą ir, žinoma, kūrybos bei religijos sąsajas. Tokios knygos lietuvių raštijoje iki šiol nebuvo.
Rašytojų apmąstymai dažnai paradoksalūs: jie skamba kaip netikinčiojo tikėjimas arba tikinčiojo netikėjimas. Asmeninės atvertys perauga į svarstymus apie tikėjimo kūrybingumą ir svarbą visuomenėje bei kultūroje. Tekstai, surikiuoti "objektyviai" pagal abėcėlę, praturtėja nuo netikėtos kaiminystės, nuo kontrastų ir sąskambių, o individualizuoti sudarytojo klausimai padeda kiekvienam prabilti apie tai, kas asmeniškai svarbiausia.