Po stuburo smegenų auglio operacijos jauna 20-metė mergina Ona Nasevičiūtė liko amžiams prikaustyta prie lovos. Negalėdama judėti nepalūžo. Tapusi vienuole ji savo kančią įprasmino - meile Kristui, išmintį, ramybę, gyvybingumą ėmė skleisti aplinkiniams. Be to, pradėjo rašyti dienoraštį.
Leisdami į viešumą jos šiuos sau surašytus apmąstymus, siekiame padėti skaitytojui rasti viltį net ir sunkiausioje situacijoje ir suprasti, jog žmogus niekada nėra vienišas, kai širdyje turi Dievą, nes viskas kyla iš Jo ir viskas gyvenime turi prasmę.