Ar krikščionys ėmė taip perdėtai rūpintis didžiosiomis, visuomenei būdingomis nuodėmėmis, kad nebepastebi poreikio dorotis su savo pačių mažiau pastebimomis nuodėmėmis?
Džeris Bridžesas vėl grįžta prie itin pamėgtos šventumo temos ir nagrinėja tam tikras „priimtinas" nuodėmes, kurias mes linkstame toleruoti savyje, pavyzdžiui, pavydą, pyktį, išdidumą, nedėkingumą, polinkį teisti kitus.