Kas atsitiko devyniolikmečiui jaunuoliui, kai jis prieš tėvų valią iškeliavo į džiungles skelbti Dievo Žodį tarp laukinių Pietų Amerikos indėnų.
Brusas Olsonas patyrė nelaisvę, ligas, siaubą, vienatvę ir kančias. Ir visa tai dėl jo išsvajoto tarnavimo Dievui? Kažin. Juk atradimai, kuriuos jis padarė, mokydamasis iš išbandymų ir klaidų, sukėlė perversmą tradicinėje misionieriavimo praktikoje. Nuo 1961 metų Olsonas gyveno tarp motilonų. Jis aprašė tų indėnų kalbą, išvertė į ją keletą Naujojo Testamento knygų, išmokė motilonus gydymo būdų, žemės ūkio darbų ir daug prisidėjo prie jų kultūros paveldo išsaugojimo. Olsono darbai pelnė jam penkių Kolumbijos prezidentų asmeninę draugystę. Jis kalbėjo Jungtinėse Tautose ir Amerikos Valstybių Organizacijoje. Už indėlį į šių akmens amžiaus žmonių medicininį aptarnavimą ir socialinę gerovę buvo ne kartą apdovanotas.