Palaimintoji Švč. Trejybės Elzbieta. Dvasinia raštai

Laiškai, rekolekcijų užrašai ir neskelbti raštai. Šv. Jonas Paulius II sakė: Šventosios gyvenimo centras – Švenčiausiosios Trejybės, gyvenančios sieloje, slėpinys. Stengdamasi išlaikyti „tikėjimo budrumą“, ji gyveno nepertraukiamoje bendrystėje su gyvuoju Dievu. Tokia bendrystė pasiekiama ne tik vienuoliams karmelitams, – Elzbieta ieškoti Dievo širdies gelmėse išmoko dar gyvendama pasaulyje. Tam labai svarbi tyla, ne vien išorinė, kuri negyvenantiems vienuoliško gyvenimo retai pasiekiama, bet vidinė – tai buvimas su Dievu, vidinė vienybė su Juo.