Prisijaukinti mirtį

Rašyti apie mirtį svajojau seniai. Mirties virsmą, pagal anų laikų žmogaus papročius ir suvokimą, su A. Patacku aprašėme „Virsmų knygoje“. Bėgo laikas, kaupėsi literatūra, daugėjo žinių, radosi naujos įžvalgos. Norint suprasti mirtį pirmiau reikia suvokti kas yra gyvybė, nes norint mirti, pirmiau reikia gimti. Kodėl klausdami kas bus po mirties neklausiame kas buvo iki gimimo?

Knyga apie mirtį virto knyga apie gyvybę, sąmonę, smegenis ir Tikrovę. O mirties, – ta prasme, kaip ji dažniausiai suvokiama, – nėra. Yra anapusinis pasaulis, kuriame sąmonė gyvuoja toliau. Pagrindinė mąstymo kryptis, padedanti atrasti kitokį žvilgsnį į gyvenimą, – kokia yra tikrovė ir kas esu aš?