Amžinos sielos

“Washington post” žurnalisto Tomo Šroderio (Tom Shroder) knyga “Amžinos sielos”. Jos autorius intriguojamai pasakoja apie tūkstančius vaikų, kurie teigia prisimeną praėjusius savo gyvenimus.

Būdamas dvejų metų, libanietis Danielis Džirdi ėmė teigti, kad jis yra atgimęs dvidešimt penkerių metų amžiaus mechanikas, kuris žuvo automobilio avarijoje prieš Danieliui gimstant. Anot liudininkų, vaikas netrukus atpažino ir vardu pašaukė savo praėjusio gyvenimo seserį. Būdama dvidešimt penkerių, Suzi Ganem vis dar tebėra prisirišusi prie senyvo vyriškio, kuris, pasak jos, praėjusiame gyvenime buvo jos vyras. Kai tik mergaitė iš Indijos Preeti išmoko kalbėti, panoro pasimatyti su “tikrąja” savo šeima miestelyje, kuriame niekad nebuvo buvusi; nuvežta į tuos namus, ji atpažino ir pašaukė vardais žuvusiosios mergaitės brolius ir seseris.

Tai tik keletas iš daugybės atvejų, kuriuos psichiatras ir mokslininkas Janas Stivensonas ištyrė per beveik keturis dešimtmečius trukusią savo tyrimų epopėją. Žurnalistas T.Šroderis buvo pirmasis žmogus, lydėjęs Stivensoną jo tyrimų ekspedicijose ir šias keliones aprašęs savo knygoje “Amžinos sielos”. Reinkarnacijos įrodymai čia gauti ne iš suaugusių pacientų grupės kliedesių hipnozės seanso metu, o tiesiai iš vaikų lūpų. Jie spontaniškai pasakoja apie praėjusius gyvenimus ir prašosi nuvežami “namo”, ilgisi savo buvusio gyvenimo motinų, vyrų ir mylimųjų, žino tokius dalykus, kuriuos sužinoti suvokiamais būdais jiems niekaip nebūtų įmanoma. Beje, knygoje pateikiamos ir jos herojų fotografijos - tiek iš dabartinio, tiek iš ankstesnio jų gyvenimo. Taigi knyga turėtų sudominti ne tik pripažįstančius reinkarnacijos doktriną, bet ir jos skeptikus.