Šventasis Siluanas Atonietis. Užrašai

Viešpats iš didžio Savo Gailestingumo suteikia mums malonę, ir mes turime tvirtai ją saugoti, kad neprarastume, nes be malonės žmogus dvasiškai aklas. Aklas tas, kuris kaupia turtus šiame pasauly, – tai reiškia, kad jo siela nepatyrusi Šventosios Dvasios, nežino, kokia Ji saldi, todėl yra pavergta žemės. O kas patyrė Šventosios Dvasios saldumą, tas žino, kad jis su niekuo nepalyginamas, ir to žemėje nebegali niekas pavergti, tik Viešpaties meilė, ir jis ramus Dieve, ir džiaugiasi, ir verkia dėl žmonių, kad ne visi pažino Viešpatį, ir jų gailisi.

„Šventasis be sienų“, „Visuotinės Bažnyčios mistikas“ – taip vadinamas senolis Siluanas, rusų vienuolis, miręs Atono kalno vienuolyne prieš Antrąjį pasaulinį karą. 1987 m. jį kanonizuodamas Konstantinopolio patriarchas pabrėžė Siluano visuotinumą, jo ekumeninį dėmenį.

Iš tiesų šv. Siluaną apaštališkuoju ir pranašiškuoju mokytoju pripažįsta ne tik ortodoksai, bet ir visi krikščionys. Jo vardas minimas greta kitų didžių Rytų šventųjų – Serafimo Saroviečio ir Joano Kronštatiečio.

„Tas nepaprastas senolis, daugel metų kovojęs su neviltim, ko gero, buvo autentiškiausias XX a. vienuolis.“
Thomas Merton

„Iki pat Siluano gyvenimo pabaigos jo šventumą slėpė paprastumas ir nuolankumas.“
Archimandritas Sofronijus.

Iš rusų kalbos vertė M. Norkūnas