Baltų, daugiausia lietuvių, mitologijos tyrimų istorija jau yra solidaus amžiaus, per tą laiką atlikta nemaža vertingų darbų ir būta garsių tyrėjų. Mokslinis lietuvių mitologijos tyrimas XX a. ir ypač jo antrojoje pusėje dar tik skleidėsi ir formavosi. V. Toporovo darbai padarė nemažą įtaką to proceso eigai. Jo veikalai - svarus indėlis į baltų mitologijos tyrimus – pakėlė jų prestižą ir, kas taip pat labai svarbu, skatino į juos lygiuotis. Akademiko pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys buvo įvairiapusės: tai lingvistika, būtent lyginamoji-istorinė kalbotyra bei etimologija, toponimija ir onomastika, tipologija, lingvistinė paleontologija, laikas ir erdvės supratimas kalboje, kalbotyros metodologija, taip pat folkloristika, literatūrologija (poetika, teksto struktūra, literatūros istorija), religijotyra, mitologija, kultūrologija, semiotika, netgi menotyra – mokslininkas analizavo mitinių būtybių atvaizdus senųjų kultūrų dailės kūriniuose. V. Toporovo straipsnių rinktinės sudarytojas Nikolai Mikhailov, siekdamas pademonstruoti platų ir įvairų mokslinko tyrinėtų temų spektrą, pasirinko kelis tematinius blokus, atstovaujančius pagrindiniams šio autoriaus analizuotiems klausimams. Be straipsnių „pagrindinio“mito, panteono, Vilniaus sąsajų su jo legendine praeitimi temomis, pateikiama tekstų apie senąsias baltų laidojimo apeigas, apie chtonines mitines būtybes ir personažus, susijusius su „žemesniąja“ mitologija, taip pat mitologinių vardų, tam tikrų sąvokų kilmės ir prasmės aiškinimų. Rinktinėje skelbiama 15 V. Toporovo straipsnių ir tai yra tik maža autoriaus baltų mitologinės tradicijos tyrimų dalis.