100 maldų nemokantiems melstis

Maldas galima rašyti trimis būdais: remiantis tradiciniais kanonais, pasitelkiant vaizduotę bei širdį arba tiesiog meldžiantis. Šių puslapių autorė vadovavosi trečiuoju kriterijumi, mažiausiai populiariu bei pačiu sunkiausiu, tačiau suteikiančiu skaitytojui daugiausia dvasinio peno. Šios maldos skiriasi nuo įprastinių maldynų maldų, kurioms dažnai stinga individualių, suasmenintų dvasinių potyrių. Tikra malda, kaip ją beapibrėžtume, visuomet skleidžia ypatingus virpesius, kurie išreiškia tai, kas neišreiškiama. Maldos, sudėtos į šią knygą, gimė „iš vidaus“. Jos parašytos lengva plunksna ir yra visiškai spontaniškos. Jomis siekiama ne „ką nors gauti“, bet paskatinti asmenį keistis ir atsiversti. Situacijų, sielos būsenų bei progų, paskatinusių atsirasti šiuos tekstus, įvairovė išplečia sielos akiratį ir skatina ją tobulėti.