Tai knyga, gimusi iš sąmoningų pastangų nepriimti logikos ir spaudimo socialinės būklės, kurią mes miglotai apibūdiname kaip pereinamąjį laikotarpį. Tiesą sakant, vis mažiau darosi aišku, iš ko į ką mes pereiname, bet, nepaisant to, mums nuolat kartojama, jog būtina patekti į kitokią būklę. Ar objektyviai esame priversti nuolat atidėlioti savo prasmingą socialinę ir politinę egzistenciją dėl to, kad kažkas privalo iš esmės keistis mumyse, kol esą pasieksime intelektinės, edukacinės, pilietinės ir politinės brandos būseną? Ar visa tai tėra viso labo fikcija, maskuojanti faktą, kad niekada ir niekur moderniojo žmogaus būklė nebuvo aiški ir sąlygota pasaulį nurodančių ženklų, ir kad gyventi bei prasmingai veikti reikia čia ir dabar, nes rytoj gali būti vėlu?
Iš siekio nepriimti laikotarpio diktuojamo politinio žargono, madingo socialinio leksikono ir permainų bei jų simuliacijų spaudimo ir radosi ši knyga. Sykiu ji yra autoriaus minčių ir laikysenos žemėlapis 2007-aisiais. Metais, kurie dar kartą priminė, kad be kritinės refleksijos, rėksmingos ir tuščios retorikos kritikos, o kartu ir be tylios alternatyvos, apnuogintos ir savimi besimėgaujančios galios žaismui mes būsime pereinamojo laikotarpio nublokšti nežinai kur. Greičiausiai ten, kur minties ir sąžinės laisvė tampa tiesiog nebeaktuali.