Dykumos atsiskyrėliai – unikalus ankstyvosios krikščionybės reiškinys. Askezės, maldos ir tylos pripildytas atsiskyrėlių gyvenimas davė postūmį kitoms vienuolystės formoms. Tarp pasitraukusiųjų į dykumą ar tų, kurie rinkdavosi atsiskyrėlio gyvenimą mieste, būta ir moterų.
Dykumos motinų gyvenimai atskleidžia šias moteris buvus visiškai nepriklausomas, turėjusias vidinės jėgos ir ryžto pasipriešinti kultūros suformuotiems lūkesčiams ir gyventi taip, kaip pačios pasirinko. Jos evangelizavo, katekizavo ir kūrė tikėjimo bendruomenes.
Autorė surinko po įvairius šaltinius išblaškytas dykumų motinų gyvenimo nuotrupas ir jų pamokymus. Šių moterų istorijos atsiskleidžia gyvenimo dykumoje kontekstą ir padeda geriau pažinti ankstyvosios krikščionybės raidą, o lakoniški pamokymai veda iš triukšmo ir sumaišties į vidinės ramybės ir gilios bendrystės su Dievu pasaulį.