Lao Czi ir Don Men – tai du patriarchai, atradę save laiko tėkmėje. Tokia branda pasiekiama tik Kelyje. Nors Lao Czi ir Don Men priklauso skirtingoms epochoms, Dao tėkmėje jie sulydė laiką į vieną tašką.
Šis taškas – tai akimirka, kada Žmogaus neuronų sistema, nepriklausomai nuo laiko ir vietos, nuo aplinkos ir priemonių, pasiekia tą pačią kokybę. Šis taškas tampa ir būties veidrodžiu, ir jos esme. Sąmonė, žiūrėdama į šį veidrodį, neišsenkančioje būties įvairovėje įžvelgia savo pačios paprastumą.