Tikėti, kad tiki

Gianni Vattimo - šiuolaikinis italų filosofas post-modernistas, pelnęs tarptautinę šlovę. Jo figūra XX amžiaus antrosios pusės Vakarų Europos filosofijoje prilygsta prancūzų filosofų - J. Derrida, G. Deleuze'o, M. Foucault bei amerikiečių filosofo R. Rorty figūroms. Sykiu tarp jų jis išsiskiria, nes sukūrė savitą itališkąjį postmodernizmo variantą - vadinamąjį silpnąjį mąstymą (pensiero debole). Šiuolaikinio pasaulio iššūkius - tikėjimo krizę, politikos devalvaciją, taip pat „amžinuosius" būties klausimus Vattimo apmąsto iš nihilizmo, laikomo „paskutiniu šansu", perspektyvos. Jo mintis atvira šiuolaikiniam pasauliui, pulsuojanti jo ritmu.
Šiandien daugelio elgesyje su Bažnyčia esama keisto paieškos ir sykiu nusivylimo judesio: iš naujo susidomima krikščionybe ir linkstama įsiklausyti į popiežiaus bei vyskupų mokymą; bet labai greitai iš naujo atitolstama, nes šis mokymas nekalba „amžinojo gyvenimo žodžiais", jis įsitikinęs atliekąs savą misiją, iš naujo pasiūlydamas kategorišką ir dabar jau teoriškai neapginamą žmogaus prigimties ir iš jos išplaukiančios moralės vaizdinį. Krikščionybės atradimą iš naujo įmanomą padarė metafizikos ištirpdymas - tai yra objektyvistinių, dogmatiškų filosofijų pabaiga, sykiu kultūros, būtent europietiškosios, tikėjusios, jog atrado ir realizavo tikrąją žmogaus „prigimtį", pretenzijų pabaiga.
Gianni Vattimo