LAUMĖ – VIENA SVARBIAUSIŲ IR RYŠKIAUSIŲ LIETUVIŲ MITOLOGINIŲ BŪTYBIŲ. LIETUVIŲ TAUTOSAKOJE GAUSU ĮVAIRIAUSIŲ SAKMIŲ, KURIOSE VEIKIA ŠI IŠSKIRTINĖ IR, GALIMA TEIGTI, PRIEŠTARINGA BŪTYBĖ. LAUMĖS POPULIARUMĄ PABRĖŽIA ĮVAIRŪS ŠIOS ŠAKNIES BENDRINIAI IR TIKRINIAI ŽODŽIAI, VIETOVARDŽIAI: LAUMŽIRGIS, LAUMĖS JUOSTA, LAUMĖS KALNAS (VĖLIUS 1977: 91), LAUMĖS AKMUO... TAČIAU, ETNOLOGO JONO BALIO TEIGIMU, ŠIO PAVADINIMO KILMĖ VISIŠKAI NEAIŠKI (BALYS 2000: 54). ŽYMUS LIETUVIŲ ETNOGRAFAS NORBERTAS VĖLIUS PAŽYMI, KAD KAI KURIŲ REGIONŲ SAKMĖSE LAUMĖS VADINAMOS IR RAGANOMIS, DEIVĖMIS, LAIMĖMIS, MORĖMIS, O KAI KUR – DVIGUBU VARDU LAUMĖ RAGANA (VĖLIUS 1977: 89–90). TERMINAS DEIVĖ YRA „BENDRAS PLAČIOS KLASĖS ANTRAEILIŲ DIEVYBIŲ PAVADINIMAS“