Mūsų santykis su protėvių kultūra, – kaip mes ją suvokiame
ir kiek dar mums aktualiossenosios šventės, jų papročiai,
ritualai bei dainos, – priklauso nuo prasmių suvokimo.
Nors knygoje rasime daug senųjų papročių, tačiau
autoriaus rūpestis yra klausimas kodėl – t. y. pagrindinis
dėmesysskiriamas papročių ir apeigų prasmėms. Jų ieškoma
žvelgiant į protėvių šventes, kaip į vientisą senolių
pasaulėvoką išreiškiančią universaliąją tvarką – virsmo
dėsningumams paklūstančią Būties Rėdą. Rėdos knyga
yra dėsninga ir tiesioginė Virsm knygos tąsa.Abi knygas
vienija esminė baltų kultūros ašis – virsmo sąvoka