Deleuze'o ir Felixo Guattari'o idėjos tampa pagrindu naujai interpretuojant vizualinės kultūros, performatyvumo, teatro, kino, medijų reikšmes. Jų filosofija taip pat pasitelkiama kritikuojant globalų kapitalizmą, analizuojant galios struktūras, disciplinos ir kontrolės mechanizmus, naujas komunikacijos formas. Autorių suformuota socialinių institucijų kritika tampa labai svarbi kvestijuonuojant laisvosios rinkos ir ją įtvirtinančios kontrolės režimus. Deleuze'o ir Guattari argumentais remiamasi analizuojant naujus socialinius judėjimus ir sprendžiant feminizmo, socialinės lyties (gender), postkolonializmo, antiglobalizmo klausimus. Jų filosofija kvestionuojama tiek demokratinių visuomenių konsensusą, tiek galimybę išspręsti ginčus racionaliais debatais: savo filosofija jie siekia konceptuolizuoti situaciją tų, kuriems neleidžiama diskutuoti, kurie net nėra matomi viešojoje erdvėje.