Antimikrobiniai preparatai klinikinėje praktikoje
Knyga "Antimikrobiniai preparatai klinikinėje praktikoje" bus naudinga pediatrams, terapeutams, šeimos gydytojams, chirurgams, akušeriams ginekologams, mikrobiologams, infektologams. Pratarmė PRATARMĖPraktiniam gydytojo darbui labai reikšmingi antimikrobiniai vaistai. Ypač populiarūs, dažnai ligoniams išrašomi, nors gal ir ne visada tai būtina, antibakteriniai vaistai. Todėl manau, jog aprašant antibakterinių vaistų naudą sergantiesiems įvairiomis bakterinėmis ligomis, svarbu kartu nurodyti ir šių preparatų nepageidaujamų reiškinių gausą. Tai turi didelės reikšmės ne tik atskiriems pacientams, bet ir visuomenei. Antibakteriniai vaistai tuo ir skiriasi nuo kitų vaistų, kad sukelia taip vadinamą „nepageidaujamą ekologinį antibiotikų terapijos efektą". Literatūros apie antimikrobinius vaistus Lietuvoje išleista nedaug. 1983 m. pasirodė A. Raugalės, H. Mituzo, V. Vaičiuvėno monografija „Vaikų ligų gydymas antimikrobiniais preparatais", 1993 m. P. Kaltenio žinynas „Antibakteriniai preparatai". Duomenys, pateikti šiose knygose, jau gerokai paseno - šiuo metu Lietuvoje yra daugybė Vakarų šalių naujų, veiksmingų antimikrobinių preparatų, gausu naujų antimikrobinės terapijos schemų. Šioje monografijoje pateikiamos atskirų antimikrobinių preparatų grupių klasifikacijos, nes be jų būtų sunku susigaudyti - pastaruoju metu Lietuvos vaistų rinka užtvindyta daugybės preparatų firminiais pavadinimais. Knygoje aprašomi vaistų klinikinės farmakologijos ypatumai: veikimo mechanizmas, veikimo spektras, farmakokinetika, indikacijos, dozavimas (tiek įvairaus amžiaus vaikams, įskaitant naujagimius, tiek suaugusiesiems, tarp jų ir turintiems inkstų veiklos nepakankamumą), nepageidaujamas veikimas, kontraindikacijos, sąveika su kitais vaistais. Nagrinėdamas atskirų antibakterinių preparatų veikimo spektrą, vadovavausi ne tik pateikiama naujausia literatūros medžiaga, bet ir Vilniaus ligoninių mikrobiologijos laboratorijų 1999-2000 m. duomenimis. Ypatingas dėmesys kreipiamas į an-timikrobinių vaistų skyrimo galimybę nėščiosioms ir žindyvėms, nes šiuo klausimu literatūroje aptinkama įvairių nuomonių. Nurodant, ar galima aprašomus antimikrobinius vaistus skirti nėščiosioms, buvo vadovautasi labiausiai pasaulyje paplitusia FDA (Food and Drug Administration, USA, 1999) klasifikacija. Knygoje išsamiai aprašomi dažniausių mikroorganizmų sukeliamų l'PU gydymo antibakteriniais preparatais metodai, šių preparatų vartojimas profilaktiškai. Tikiuosi, kad tai bus naudinga ir pritaikoma praktikoje. Šioje monografijoje pateikiami tarptautiniai vaistų pavadinimai, o kiekvieno preparato aprašo pabaigoje išvardijami Lietuvos vaistų rinkoje esantys preparatai jų firminiais pavadinimais, nurodoma gaminimo forma ir vartojimo būdas. Manau, kad tai gerokai palengvins receptų išrašymą. Taip pat pateikiami šiuo metu į Lietuvą neįvežamų, bet gydytojams praktikams labai reikalingų kai kurių antimikrobinių vaistų firminiai pavadinimai. Monografija skiriama pediatrams, terapeutams, šeimos gydytojams, chirurgams, akušeriams ginekologams, infektologams, mikrobiologams, gydytojams rezidentams ir studentams medikams.
