Visos bėdos dėl pėdos

Pėdos yra žmogaus kūno dalys, pernešančios visą jo svorį. Jeigu pėda netinkamu būdu sąveikauja su žeme, grindimis, šaligatviu ar kita judėjimo atrama, ji deformuojasi. Tai sumažina pėdos funkcionalumą.

Sumažėjęs pėdos funkcionalumas greitina kelio ir klubo sąnarių susidėvėjimą bei sukelia stuburo slankstelių pažeidimus. O prarastas pėdos gebėjimas sugerti (absorbuoti) žingsnio smūgio jėgą sukelia kaklinės stuburo dalies pakitimus, nes ji nebeapsaugoma nuo nuolatinės traumatizacijos.

Todėl posakis „visos bėdos dėl pėdos“ nors kiek ir perdeda pėdos vaidmenį, nėra iš piršto išlaužtas. Didžioji dauguma žmogaus judėjimo-atramos aparato susirgimų kyla iš pėdos. Šiems susirgimams gydyti atskirose Europos šalyse skiriama nuo 1 iki 3,5 proc. bendro vidaus produkto. Tai labai ženkli pinigų suma. Štai NATO šalys gynybai skiria apie 2 proc. BVP. Be to, žmonių, turinčių judėjimo-atramos aparato problemų, vis daugėja, nes išsivysčiusių šalių visuomenės senėja.

Ši knyga skirta supažindinti visuomenę su plačiai paplitusiu, bet kartu labai abstrakčiai suvokiamu pėdos susirgimu – plokščiapėdyste. Ši patologija sutinkama taip dažnai, kad tampa nebeaišku – tai liga ar norma. Pagal Lietuvoje skelbtus vertinimus įvairaus laipsnio plokščią pėdą turi nuo 37 iki 50 proc. gyventojų. Tačiau kai kurių užsienio ekspertų nuomone, plokščiapėdžiai sudaro 20–30 proc. Europos gyventojų populiacijos.